TEISINĖ INFORMACIJA

PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI

VALSTYBINĖ LIGONIŲ KASA

PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS

pranešimas žiniasklaidai

 

2014 m. rugpjūčio 26 d.

 

VLK: rengiantis euro įvedimui perskaičiuojamos
sveikatos priežiūros paslaugų kainos

 

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai, rengdamiesi naujos valiutos – euro – įvedimui, perskaičiavo visų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų kainas eurais. Visos jos bus patvirtintos teisės aktais ir įsigalios nuo 2015 m. sausio 1-osios.

 

VLK Kainų skyriaus vedėjos Violetos Kutraitės teigimu, paslaugų kainos, kuriomis gydymo įstaigai už apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu gydymą sumokaligonių kasos, buvo perskaičiuotos pagal Lietuvos banko nustatytą litų keitimo į eurus kursą – 3,45280 lito už vieną eurą.

 

„Dėl naujos valiutos įvedimo teko nemažai laiko skirtisveikatos priežiūros paslaugų kainoms perskaičiuoti irparengti daugiau nei 40 teisės aktų, nustatančių PSDF biudžeto lėšomis apmokamų sveikatos priežiūrospaslaugų kainas“, – tvirtino V. Kutraitė.

 

Šios paslaugų kainos eurais bus skelbiamos VLK interneto svetainėje www.vlk.lt.

 

Įvedus eurą, ligonių kasos šia valiuta atsiskaitys su sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis įstaigomis, su kuriomis yra sudariusios sutartis.

 

Taigi VLK aktyviai rengiasi naujos valiutos – euro – įvedimui, siekdama užtikrinti, kad nuo kitų metų pradžios būtų sklandžiai ir tiksliai atsiskaitoma gydymo įstaigoms eurais už pacientams suteiktas gydymo paslaugas.

 

Kontaktai žiniasklaidai:

Lina Bušinskaitė

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Ryšių su visuomene skyriaus vedėja

Tel. (8 5) 236 4105, mob. tel. 8 687 41445,
El. paštas
lina.businskaite@vlk.lt


Kviečiame apsilankyti VLK profilyje Facebook: https://www.facebook.com/vlk.lt

 

Gyventojai rūpimus klausimus galima pateikti el. pašto adresu info@vlk.lt arba ligonių kasų informacijos telefono numeriu 8 700 88888.

 


Valstybinė ligonių kasa: 10 atsakymų į 10 klausimų apie Europos sveikatos draudimo kortelę

Vasarą daugiau atostogaujančių, keliaujančių, daugelis vyksta į Europos šalis. Kelionės metu pasitaiko ir susirgti, ir patirti traumų. Jei esate apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, jei kelionėje turite Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK), jaučiatės saugesnis. Į 10 dažniausiai užduodamų klausimų apie ESDK atsako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Šafranavičienė.

Kas yra Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK)?
Europos sveikatos draudimo kortelė yra dokumentas, patvirtinantis apdraustojo teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas laikino buvimo Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse ir Šveicarijos Konfederacijoje metu.

Ar ESDK galioja visose užsienio šalyse?
Kortelė galioja tik Europos valstybėse – jų sąrašą pateikiame.
ES šalys narės: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Olandija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija, nuo 2013 m. liepos 1 d. – Kroatija.
EEE šalys narės: Lichtenšteinas, Islandija, Norvegija.
Šveicarijos Konfederacija.
Kitose šalyse ESDK negalioja.

Ar ESDK išduodama ir kitose Europos šalyse?
Išvardintų Europos šalių piliečiai naudojasi ESDK, išduota šalyje, kurioje yra drausti valstybiniu (privalomuoju) sveikatos draudimu, kai prireikia pagalbos kitoje šalyje, taip pat ir susirgus Lietuvoje.
ESDK naudojasi ir Lietuvos piliečiai, legaliai dirbantys ir mokantys nustatytus mokesčius (taip pat ir sveikatos draudimo mokestį) išvardintose Europos šalyse. Jiems kortelę išduoda atitinkamos šalies institucija, o naudinga ji tuomet, kai prireikia būtinosios medicinos pagalbos laikinai atvykus į Lietuvą ar kurią kitą sąraše nurodytą šalį. Galioja visose šalyse taikoma taisyklė – ESDK reikia pateikti gydymo įstaigoje, į kurią kreipiamasi pagalbos.

Kaip ir kur gauti ESDK? Ar ji išduodama vaikams? Kiek kainuoja ir kiek laiko galioja?
ESDK galima gauti pateikus prašymą teritorinei ligonių kasai (TLK), žinoma, jei esate apdraustas. Prašymą galima pateikti asmeniškai arba per įgaliotąjį asmenį, paštu, faksu, internetu bei elektroniniu paštu. Prašymo blanką bei elektroninį jo variantą galima rasti VLK ir TLK interneto svetainėse.
ESDK išduodamos ir vaikams. Vaiko iki 16 metų prašymą pildo ir TLK pateikia vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas (rūpintojas), socialinės globos įstaigos atstovas, kartu pateikdamas paskyrimą globėju (rūpintoju) ar atstovavimą patvirtinančius dokumentus, arba šių dokumentų oficialias kopijas ir savo asmens dokumentą.
Kortelė išduodama nemokamai, pateikus asmens tapatybę patvirtinantį apdraustojo dokumentą.
ESDK galioja nuo 1 mėnesio iki 6 metų, atsižvelgiant į tai, kokiai apdraustųjų kategorijai asmuo priklauso (pvz., pensininkams išduodama 6 metų laikotarpiui, dirbantiesiems išduota kortelė galioja iki 2 metų, moksleiviams ir studentams vienerius mokslo metus ir pan.). Tačiau, nurodytą laiką kortelė galios tik tuomet, jei nesikeis jos turėtojo draustumo statusas, t. y. jei visą nurodytą laikotarpį asmuo Lietuvoje bus apdraustas. Jei privalomasis sveikatos draudimas nutrūksta, kortelė tampa negaliojančia.

Ar susirgus ir pateikus ESDK užsienio šalyje (vienoje iš išvardintų) visos paslaugos teikiamos nemokamai? Kaip sumokama gydymo įstaigai, suteikusiai pagalbą?
Lietuvos apdraustajam keliaujant užsienyje susirgus, būtinoji medicinos pagalba suteikiama pagal toje šalyje nustatytas pagalbos apimtis ir už ją sumokama tos šalies teisės aktais nustatyta tvarka ir įkainiais. Tai reiškia, kad ligonių kasos apmoka ne už visas suteiktas paslaugas, o tik už toje šalyje apmokamas valstybinio (privalomojo) sveikatos draudimo lėšomis tos šalies apdraustiesiems.
Pavyzdžiui, jei toje šalyje nustatyta, kad pacientams taikomos priemokos (mokesčiai), tai ir ESDK turėtojas turės primokėti. Daugelyje ES šalių ligonių kasos negali apmokėti transportavimo išlaidų, jei dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos tenka vykti namo.
Už užsienio (vienos iš išvardintų šalių) gydymo įstaigoje Lietuvos apdraustajam, turinčiam ESDK, suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas gali būti apmokama šiais būdais:
- užsienio šalies ligonių kasa ar kita atitinkama tos šalies institucija apmoka gydymo įstaigai už Lietuvos apdraustiesiems, pateikusiems ESDK, suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, o vėliau kreipiasi į VLK dėl išlaidų kompensavimo pateikdamos sąskaitas;
- kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Prancūzijoje, Belgijoje, Šveicarijoje) už suteiktą būtinąją ambulatorinę medicinos pagalbą net ir pateikus ESDK gydymo įstaigoje už paslaugas reikia sumokėti, o vėliau Lietuvos apdraustasis pats turi kreiptis į tos šalies atitinkamą draudimo įstaigą kompensacijos;
- nepateikus ESDK kreipiantis į gydymo įstaigą už būtinosios medicinos pagalbos paslaugas reikės sumokėti visą kainą; grįžus į Lietuvą, kreiptis į teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą ir pateikti prašymą dėl išlaidų būtinajai medicinos pagalbai kompensavimo bei mokėjimus patvirtinančių dokumentų originalus ir išrašus iš medicininių dokumentų. Ligonių kasa susisieks su ES šalies atitinkama institucija, kuri nurodys, kokią dalį Lietuvos apdraustojo išlaidų ligonių kasa gali kompensuoti.
Tokia pati paslaugų suteikimo ir apmokėjimo tvarka galioja ir išvardintų šalių apdraustiesiems, kuriems būtinoji pagalba teikiama Lietuvoje.

Ar norint gauti nemokamą būtinąją pagalbą užsienyje galima kreiptis į bet kurią gydymo įstaigą?
Teisės aktai suteikia teisę gauti PSDF biudžeto lėšomis apmokamą būtinąją medicinos pagalbą tik tose gydymo įstaigose, kurios dalyvauja tos šalies valstybinėje sveikatos sistemoje, t.y. turi sutartį dėl tokių paslaugų teikimo su tos šalies ligonių kasa ar kita atitinkama įstaiga. Valstybinėje sistemoje veikia tiek viešosios, tiek privačios gydymo įstaigos, todėl atvykus pravartu pasiklausti, ar gydymo įstaiga priklauso nacionalinei sveikatos sistemai.
Taigi, ligonių kasos negali apmokėti už medicinos pagalbą, jei ji suteikta gydymo įstaigoje, veikiančioje už valstybinės sveikatos sistemos ribų. Ligonių kasos taip pat nekompensuoja paciento priemokų ir gydymo paslaugų, kurios pagal užsienio šalies (pagal sąrašą) nacionalinius teisės aktus, nėra apmokamos valstybinio sveikatos draudimo lėšomis.
Išvykstantiems į kelionę patariame pasidomėti, kokios paciento priemokos ir mokesčiai taikomi konkrečioje ES šalyje – ši informacija skelbiama VLK ir TLK interneto svetainėse, galima sužinoti ir teritorinėse ligonių kasose, atvykus pasiimti kortelės.

Ką daryti, jei draustumas nutrūksta?
Pasikeitus draustumo statusui ar pametus kortelę, reikia apie tai pranešti ligonių kasai, nes gaunantis ESDK asmuo pasirašytinai pasižada nenaudoti jos pasibaigus draudimo privalomuoju sveikatos draudimu laikotarpiui. Pasitaiko, kad praradę draustumą asmenys pasinaudoja kortele (pavyzdžiui, nemokamai gydosi), o paskui patiria nepatogumų.
Pagal pateiktą ESDK užsienyje suteikus būtinąją medicinos pagalbą, išlaidas apmoka tos šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaiga. Vėliau ji kreipiasi į VLK dėl šių išlaidų kompensavimo PSDF biudžeto lėšomis, o VLK, prieš apmokėdama šias išlaidas, išsiaiškina, ar asmuo buvo apdraustas.

Kas atsitinka, jei kortele pasinaudoja neapdraustas asmuo?
Jei nustatoma, kad paslaugos buvo suteiktos neapdraustam asmeniui, neteisėtai pasinaudojusiam ESDK, o išlaidas VLK apmokėjo pagal šalies atsakingos įstaigos pateiktas sąskaitas, konstatuojama, kad buvo padaryta žala PSDF biudžetui. Šią žalą tenka atlyginti arba savanoriškai, arba per teismą. Pirmiausia VLK informuoja apie pareigą pačiam atlyginti žalą arba prašo pateikti draustumą privalomuoju sveikatos draudimu patvirtinančius dokumentus. Jei asmuo nepateikia prašomų dokumentų arba neatlygina nustatytos žalos, TLK kreipiasi į teismą, o išieškotos lėšos grąžinamos į PSDF biudžetą.
Savanoriškas žalos atlyginimas. Šis būdas sukelia mažiau nepatogumų negu teismo sprendimo vykdymas. Savanoriškai atlyginti žalą galima kreipiantis į teritorinę ligonių kasą (pagal gyvenamąją vietą) ir pasirenkant vieną iš galimų būdų: iš karto pervesti visą sumą į nurodytą sąskaitą arba sudaryti sutartį dėl žalos atlyginimo dalimis.
Priverstinis žalos išieškojimo vykdymas taikomas tuomet, kai nustatyta žala neatlyginama savanoriškai, ligonių kasai perdavus vykdomąjį dokumentą antstoliams.

Kaip elgtis praradus ESDK?
Jei kortelę praradote (ją pametėte ar pavogė), kreipkitės į policiją, kur gausite pažymą apie dokumento praradimą. Pametus galiojančią kortelę ir neturint policijos išduotos pažymos apie šio dokumento praradimą, nauja kortelė išduodama tik sumokėjus 50 Lt už prarastos (arba sugadintos) kortelės keitimą.

Kas dar žinotina keliaujantiems su ESDK?
Žinotina, kad būtinosios medicinos pagalbos mastai Europos šalyse skirtingi, todėl verta pagalvoti apie papildomą draudimą. Pavyzdžiui, papildomas draudimas gali apmokėti transportavimo išlaidas susirgus (repatriaciją), išlaidas už paciento papildomai pasirinktas paslaugas, kurių neapmoka tos šalies valstybinė (privalomojo) sveikatos draudimo sistema.
VLK Ryšių su visuomene skyrius


PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI

Naujovė: pacientų gydymo kainos bus apskaičiuojamos tiksliau

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad nuo birželio 1 d. įsigalioja naujovės, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, pagal kurias gydymo įstaigoms bus tiksliau kompensuojama už jų pacientams suteiktas stacionarinio gydymo paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.

Svarbiausia naujovė – paciento gydymo kaina, kurią moka ligonių kasos, priklausys nuo to, ar jo gydymui buvo panaudoti brangūs kraujo komponentai, chemoterapiniai vaistai ar brangios medicinos pagalbos priemonės, naudojamos intervencinės kardiologijos procedūroms atlikti (pvz., stentgraftai, kraujagyslių stentai, šuntavimo priemonės).

Iki šiol minėtos priemonės kainai neturėjo jokios įtakos, kadangi nebuvo tikslių duomenų, kiek jų panaudota konkretaus paciento gydyme. Dabar, atsižvelgiant į pacientui perpiltus kraujo komponentus, panaudotus chemoterapinius vaistus ar implantuotas intervencinės kardiologijos priemones, kaina, kurią apmoka ligonių kasos PSDF lėšomis, atitinkamai padidės.

Naujovėms įsigaliojus bus užtikrintas teisingesnis ir skaidresnis atsiskaitymas už žmonėms ligoninėse suteiktas gydymo paslaugas. Taip siekiama užtikrinti, kad PSDF lėšos būtų naudojamos kuo racionaliau ir efektyviau.

VLK šias naujoves inicijavo, siekdama tobulinti stacionarinio gydymo apmokėjimą ir padaryti jį kuo tikslesnį. Minėtoms naujovėms buvo pritarta ir Privalomojo sveikatos draudimo taryboje, kuri yra reikšminga patariamoji institucija svarbiausiais strateginiais klausimais. Prieš tai jos buvo suderintos su medikų organizacijų atstovais.

Be to, netrukus pacientai turės galimybę gauti detalesnę informaciją apie tai, kiek kiekvienu atveju ligonių kasos moka už jų gydymą, įskaitant ir tai, už kokią sumą jų gydymui buvo panaudota VLK centralizuotai perkamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių. Tai buvo rekomendavusi Valstybės kontrolė.


Kontaktai žiniasklaidai:
Lina Bušinskaitė
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Ryšių su visuomene skyriaus vedėja
Tel. (8 5) 236 4105, mob. tel. 8 687 41445, El. paštas lina.businskaite@vlk.lt

PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI

VALSTYBINĖ LIGONIŲ KASA
PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS
PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI


2013 m. gegužės 22 d.

VLK: pacientams bus suteiktos visos reikiamos paslaugos

Žmonėms bus suteiktos visos reikiamos paslaugos gydymo įstaigose, jomis, kaip ir iki šiol, bus galima naudotis ir antrąjį šių metų pusmetį: nemažės nei jų prieinamumas, nei finansavimas. Valstybėje pinigų tam yra, todėl šiuo metu ieškoma būdų, kaip geriausiai suplanuoti finansinius srautus. Tokią nuomonę išsakė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atstovai Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariams išvažiuojamojo posėdžio metu, kuris vyko VLK.

Toks Sveikatos reikalų komiteto posėdis surengtas pirmą kartą per visą VLK veiklos istoriją. VLK ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai komiteto nariams patvirtino, kad SAM, ligonių kasos ir kitos atsakingos institucijos ieško būdų, kaip antrąjį šių metų pusmetį užtikrinti iki šiol pasiektą sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, už paslaugas apmokėti pagal šiuo metu galiojančius įkainius ir nemažinti finansavimo.

Dar šių metų pradžioje sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta, kad pirmąjį šių metų pusmetį turi būti išlaikytas toks pat sveikatos priežiūros paslaugų lygis, kaip ir pernai, nemažinant finansavimo. Taigi pirmąjį pusmetį yra užtikrintas toks pat finansavimas, kaip ir praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Todėl visas šių metų sutartis teritorinės ligonių kasos su paslaugų teikėjais pirmajam pusmečiui pasirašė tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir pernai, t. y. nemažinant finansavimo, paslaugų apimčių ir paslaugų išlaidas kompensuojant pagal dabar galiojančią bazinių kainų balo vertę (šiuo metu mažiausia balo vertė – 0,89 lito). Todėl pirmąjį 2013 m. pusmetį paslaugos bus apmokamos pagal tuos pačius įkainius, kaip ir iki šiol.

„Siekiant ir antrąjį šių metų pusmetį užtikrinti tokį pat sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo lygį, kartu su Sveikatos apsaugos ministerija kreipėmės į Vyriausybę ir Finansų ministeriją, siūlydami leisti naudoti turimas lėšas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo. Tam, kad ir toliau būtų galima užtikrinti tokį pat paslaugų prieinamumą pacientams, reikalingi papildomi 145 mln. litų. Juos ir prašome leisti naudoti iš minėto rezervo, kurį sudaro visų mūsų, t. y. mokesčių mokėtojų, pinigai“, – aiškino VLK direktorius Algis Sasnauskas.

VLK vadovo A. Sasnausko teigimu, jau yra pateikti reikiami dokumentai, todėl dabar labai laukiame atsakymo ir tikimės, kad jis bus teigiamas. Leidus naudoti šias lėšas, antrąjį šių metų pusmetį būtų užtikrintas toks pat paslaugų prieinamumas pacientams, kaip ir iki šiol. Taip būtų išspręsta nemažai problemų.

Šiuo metu PSDF biudžeto rezerve yra sukaupta 266 mln. litų.

VLK informuoja, kad 2012 m. PSDF rezervo lėšomis, panaudojant 297 mln. litų, gydymo įstaigoms buvo apmokėta už pacientams suteiktas paslaugas.

Svarbu paminėti ir tai, kad Lietuva gyvena fiskalinės drausmės sąlygomis ir tai yra visos valstybės įsipareigojimas, siekiant įsivesti eurą.


Kontaktai žiniasklaidai:
Lina Bušinskaitė
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Ryšių su visuomene skyriaus vedėja
Tel. (8 5) 236 4105, mob. tel. 8 687 41445
El. paštas lina.businskaite@vlk.lt

PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI

2013 m. rugpjūčio 7 d.

VLK: kelio ir klubo sąnarių operacijos bus atliktos didesniam
pacientų skaičiui

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad šiemet klubo ir kelio sąnarių endoprotezų nupirkta gerokai daugiau nei ankstesniais metais, todėl kelio ir klubo sąnarių operacijos bus atliktos didesniam pacientų skaičiui. Nupirktieji endoprotezai yra sėkmingai paskirstyti visoms gydymo įstaigoms, atliekančioms minėtas operacijas.

Iš viso šiais metais nupirkta beveik 6 tūkst. kelio ir klubų endoprotezų, t. y. 20 proc. daugiau, nei ankstesniais metais. Nupirktieji endoprotezai jau paskirstyti 22 gydymo įstaigoms.

Endoprotezus gavusios įstaigos sėkmingai planuoja reikiamas operacijas, todėl mažėja endoprotezų laukiančiųjų eilės. Kreiptis į gydymo įstaigas bei gydytojus ir tartis dėl operacijos jau gali ir patys pacientai. Apie šią galimybę juos informavo atsakingi VLK specialistai. Pacientai buvo informuoti pasibaigus tarptautiniam viešųjų pirkimų konkursui, kurio metu nupirkti minėti kelio ir klubo sąnarių endoprotezai.

VLK dėl tam tikrų priežasčių ragina žmones neskubėti patiems pirkti gamintojų siūlomų endoprotezų. Pavyzdžiui, pacientas, neturėdamas reikiamų žinių, gali įsigyti netinkamą endoprotezą. Jo įsigytas endoprotezas gali kainuoti daug brangiau nei tas, kurį nupirko VLK. Visi VLK nupirkti endoprotezai yra kokybiški, patikimi ir sertifikuoti. Be to, visus dėl gaminių kokybės kilusius neaiškumus ar klausimus tokiu atveju taip pat išspręstų VLK.

Taigi, užsiregistravus eilėje reikiamo endoprotezo vertėtų palaukti. Be to, eilės vietą galima keisti. Tereikia sekti eilių skirtumus skirtingose gydymo įstaigose ir užsiregistruoti toje gydymo įstaigoje, kurioje eilė endoprotezui gauti yra trumpesnė. Informacija apie eiles nuolat atnaujinama ir skelbiama VLK interneto svetainėje www.vlk.lt, skiltyje „Sąnarių endoprotezavimas“. Svarbu tai, kad pacientai gali kada panorėję keisti savo prašymuose nurodytą gydymo įstaigą, kurioje pageidauja operuotis.

Detalesnė informacija gyventojams teikiama visose ligonių kasose bendruoju informacijos telefonu
8 700 88 888 ir el. paštu info@vlk.lt


Kontaktai žiniasklaidai:
Lina Bušinskaitė
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Ryšių su visuomene skyriaus vedėja
Tel. (8 5) 236 4105, mob. tel. 8 687 41445,
El. paštas lina.businskaite@vlk.lt

PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI

2013 m. rugpjūčio 8 d.

VLK: atidėjusiųjų endoprotezavimo operacijas dėmesiui

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) pakartotinai informuoja, kad nuo šių metų rugsėjo 1 d. keičiasi tvarka, pagal kurią formuojama VLK administruojama eilė sąnario endoprotezui gauti. Nuo tos dienos nebus priimami gyventojų, įrašytų į minėtą eilę, tačiau atsisakiusių iki 2012 m. rugsėjo 30 d. numatytu laiku operuotis, prašymai grįžti į savo vietą eilėje.

Svarbu tai, kad šie žmonės iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. dar gali kreiptis į VLK prašydami įrašyti juos į eilę operuotis. Nesuskubę to padaryti iki minėtos datos turės iš naujo registruotis į eilę bendrąja tvarka. Šis terminas buvo nustatytas praėjusių metų rugpjūčio mėnesį sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
Taip siekiama gerinti endoprotezavimo operacijų planavimą, šių paslaugų teikimą gyventojams ir VLK eilės sąnario endoprotezui gauti administravimą.
Pasak VLK Sveikatos priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto Viliaus Petrėčio, nemaža dalis pacientų, kurie eilės tvarka gavo sąnario endoprotezą ir kuriems buvo paskirta endoprotezavimo operacijos data, dėl įvairių priežasčių atidėjo operaciją vėlesniam laikui.

„Pasirinkimas atidėti operaciją gali būti pateisinamas pacientui susirgus liga, dėl kurios operacijos negalima atlikti, todėl šiems pacientams turi būti sudaryta galimybė grįžti į savo vietą eilėje. Kartais operacijos atsisakoma ir be objektyvių priežasčių. Tokie asmenys trikdo ne tik kitų eilėje laukiančių pacientų operacijų planavimą, bet ir medikų darbą“, – aiškino V. Petrėtis.

Taigi pacientai, eilės tvarka gavę sąnario endoprotezą, tačiau dėl tam tikrų priežasčių paskirtu laiku negalėję operuotis, turi teisę vieną kartą sugrįžti į eilę savo pirminio prašymo VLK registracijos data. Ši galimybė galioja ne ilgiau kaip 1 metus nuo numatyto registracijos operacijai termino pabaigos. Nepasinaudojęs šia galimybe, pacientas turi užsiregistruoti į eilę iš naujo.

Šiuo metu klubo ir kelio sąnario endoprotezavimo operacijos atliekamos 22-ose gydymo įstaigose. Informacija apie eiles endoprotezavimo operacijas atliekančiose gydymo įstaigose yra skelbiama ir nuolat atnaujinama, ją galima rasti VLK interneto svetainėje www.vlk.lt, skiltyje „Sąnarių endoprotezavimas“.

Pacientai gali savo nuožiūra pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje jie pageidauja būti operuojami. Be to, jau įrašytiems į eilę pacientams, sužinojusiems apie atsiradusius eilių dydžių skirtumus, yra suteikiama galimybė pakeisti gydymo įstaigą, kurioje eilė trumpesnė. Pacientai gali bet kada atsiųsti į VLK laisvos formos prašymą (adresu Europos aikštė 1, 03505 Vilnius), nurodydami pasirinktą gydymo įstaigą.

Daugiau apie endoprotezavimo tvarką galima sužinoti paskambinus VLK informacijos telefonu 8 700 88888 arba pateikus užklausą el. paštu info@vlk.lt.


Kontaktai žiniasklaidai:
Lina Bušinskaitė
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Ryšių su visuomene skyriaus vedėja
Tel. (8 5) 236 4105, mob. tel. 8 687 41445
El. paštas lina.businskaite@vlk.lt




PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI

2013 m. rugpjūčio 21 d.

VLK stiprina gydymo įstaigų kontrolę teikiant duomenis
apie pacientų gydymą
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) pastaruoju metu aktyviai kontroliuoja gydymo įstaigų teikiamą informaciją apie pacientų gydymą, nuo kurios priklauso žmonėms suteiktų gydymo paslaugų išlaidų apmokėjimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Tai daroma, nes pasitaiko atvejų, kuomet nurodomos sudėtingesnės nei iš tiesų buvo diagnozės, kas lemia nepagrįstai išaugusią gydymo kainą.

VLK patikrino, kaip gydymo įstaigos, suvesdamos duomenis į informacinę sistemą, nurodo pacientams suteiktas paslaugas ir specialius diagnozių kodus, turinčius įtakos suteiktų paslaugų išlaidų apmokėjimui. Buvo patikrintos 59 gydymo įstaigos iš 83 (t. y. 71 proc.), daugiausia ligoninės. Patikrinimai atlikti pereinamuoju modernios sistemos diegimo laikotarpiu. Pagal naująją sistemą artimiausiu metu bus atsiskaitoma su gydymo įstaigomis už pacientams suteiktas paslaugas.

Apibendrinus vykusių patikrinimų rezultatus, susidaro įspūdis, kad Lietuvoje gydoma labai daug sunkiomis ligomis sergančių ligonių – šalies vidurkis sudaro net 18 procentų. Kitose šalyse, taikančiose tokią pat ligų klasifikaciją (Australijoje, Airijoje) sudėtingiausi gydymo atvejai ir pavojingos gyvybei komplikacijos sudaro vos 6–8 procentus. Pažymėtina, kad daugiausia tokių atvejų užfiksuota rajonų ligoninėse, nors jie turėtų būti gydomi didžiųjų miestų gydymo įstaigose.

VLK direktoriaus Algio Sasnausko teigimu, šie patikrinimai parodė, kad gydymo įstaigų teikiama informacija ne visada yra teisinga.

„Gydymo įstaigos, pateikdamos ataskaitas apie žmonėms suteiktas gydymo paslaugas, privalo į informacinę sistemą suvesti tikslius duomenis apie ligoniams nustatytas diagnozes. Tai padaryti įstaigos turi nurodydamos specialius kodus, kuriais žymimos ligos, negalavimai, traumos ir kitos diagnozės. Mūsų atlikti patikrinimai parodė, kad gydymo įstaigų pateiktoje informacijoje yra nemažai netikslumų bei klaidų“, – tvirtino A. Sasnauskas.

Pasak jo, netiksliai teikiami duomenys iškreipia bendrą šalies statistiką apie pacientams suteiktas gydymo paslaugas ir išskiria mus iš kitų valstybių, nes Lietuvos rodikliai atrodo gerokai aukštesni už kitų šalių vidurkį. Be to, pacientams suteiktų gydymo paslaugų išlaidų apmokėjimas PSDF biudžeto lėšomis artimiausiu metu pilnai priklausys nuo to, kaip yra koduojamos diagnozės.

„Išradingumo koduojant diagnozes nestinga. Tarkime, buvo gydyta nesudėtinga liga, tačiau nurodomi sudėtingų diagnozių kodai. Nurodydamos sudėtingas diagnozes, kurių gydymas kainuoja brangiau, įstaigos gali gauti daugiau lėšų, nei iš tikrųjų priklausytų. Pasitaiko, kad žmogus gydytas nuo galūnių paralyžiaus, nors serga radikulitu. Na, o jaunuoliai, kuriems nebuvo diagnozuotos sudėtingos ligos, nustebtų sužinoję, kad jie buvo gydyti neva dėl šlapimo arba išmatų nelaikymo. Koduojant populiaru nurodyti ir šoko diagnozę“, – teigė A. Sasnauskas.

Pasitaiko ir juokingų klaidų. Pavyzdžiui, pacientas atvyko dėl galvos traumos, o jam gydyta koja. 9 metų berniukui diagnozuotas dirbtinis apvaisinimas, 14 metų paaugliui – naujagimio stebėjimas dėl sudėtingos būklės, 18 metų jaunuoliui – fobijos (baimės), tačiau atlikta smegenų operacija. Kitam pacientui diagnozuotas kojų paviršinių venų uždegimas, tačiau operuoti širdies vožtuvai. Nustatyta peties liga, o nurodyta, jog gydytas kelio sąnarys.

VLK direktorius pabrėžia, kad, pasibaigus minėtam pereinamajam laikotarpiui, kai už gydymo paslaugas bus atsiskaitoma pagal naujai diegiamą sistemą, nebus toleruojamas klaidingų duomenų pateikimas ir jų klastojimas. Tokiais atvejais žadama taikyti teisinio poveikio priemones.

VLK Draudimo plėtros departamento direktoriaus Gintaro Kacevičiaus teigimu, gydymo įstaigų klaidas būtų galima skirstyti į dvi grupes. Dauguma iš jų atsiranda dėl nežinojimo arba skubėjimo suvedant duomenis.

„Visgi yra ir tokių klaidų, kur galima įžvelgti ligoninių norą paprastus atvejus pateikti kaip sudėtingus siekiant, kad jie būtų brangiau apmokami. Taip elgtis yra nesąžininga kitų įstaigų atžvilgiu. Kol kas dar leidžiame gydymo įstaigoms ištaisyti klaidas, skatiname išmokti teisingai koduoti ir ateityje panašių klaidų nebekartoti. Dauguma įstaigų klaidas taiso noriai, tačiau pasitaiko ir kitokių atvejų“, – pasakojo G. Kacevičius.

Anot jo, duomenų pateikimo kokybė labai priklauso nuo ligoninių vadovybės požiūrio į kodavimo svarbą.

„Mes ir toliau stebėsime bei analizuosime gydymo įstaigų teikiamus duomenis. VLK vykdoma kontrolė tik didės, nes artimiausiu metu nuo to, kaip bus koduojama, visiškai priklausys išlaidų už suteiktas paslaugas apmokėjimas pagal giminingų diagnozių grupių metodą. Siekiame užtikrinti, kad į duomenų bazes būtų suvedama teisinga informacija ir mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami skaidriai, o gydymo įstaigos elgtųsi sąžiningai viena kitos atžvilgiu“, – teigė G. Kacevičius.

Be to, VLK artimiausiu metu planuoja taikyti reitingavimo sistemą – įvardyti geriausiai ir prasčiausiai duomenis teikiančias gydymo įstaigas.

Kontaktai žiniasklaidai:
Lina Bušinskaitė
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Ryšių su visuomene skyriaus vedėja.
Tel. (8 5) 236 4105, mob. tel. 8 687 41445,
el. paštas lina.businskaite@vlk.lt



SOCIALINIAMS DARBUOTOJAMS – NUO 2012 M. DIDESNI ATLYGINIMAI

2012-01-02

Nuo 2012 m. socialinių darbuotojų užmokestis bus didesnis. Seime priimtų įstatymų pataisų ir Vyriausybės sprendimų dėka, biudžetinėse įstaigose dirbančių socialinių darbuotojų atlyginimas bus labiau adekvatus jų darbo atsakomybei bei sudėtingumui.

Tokie pakeitimai aktualūs apie 7,5 tūkst. socialinį darbą dirbantiems žmonėms (iš jų: 4,8 tūkst. dirbančių savivaldybių biudžetinėse įstaigose, 2,7 tūkst. – valstybės įstaigose). Ministerijos duomenimis, šiuo metu socialinių darbuotojų vidutinis nustatytas tarnybinis atlyginimas yra 1445 Lt/mėn., socialinių darbuotojų padėjėjų – 1005,6 Lt/mėn. Vykdant Vyriausybės nutarimą ,,Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“, 2012 m. biudžetinėse įstaigose socialinį darbą dirbančiųjų tarnybinio atlyginimo minimalus koeficientas padidės 30 proc. Todėl kitais metais biudžetinėse įstaigose socialinį darbą dirbančių darbuotojų darbo užmokestis padidės vidutiniškai apie 10 proc.

„Dirbdami su žmonėmis, kuriems turi padėti ugdyti socialinius įgūdžius, pagelbėti pasirinkti teisingą kelią, mokytis atsakomybės prieš save ir savo šeimą, jie turi jaustis labiau užtikrinti ir savo pačių gerove. Manau, tai labai svarbus žingsnis, norint užtikrinti socialinį darbą dirbančiųjų orias darbo sąlygas“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.

Primename, kad biudžetinėse įstaigose socialinį darbą dirbančiųjų tarnybiniai atlyginimai didinami įgyvendinant Seimo priimtus Valstybinių šalpos išmokų įstatymo pakeitimo ir Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo įstatymus. Šiuose įstatymuose numatyta 2012 metams 1 proc. šalpos išmokoms administruoti skirtų lėšų ir 1,5 procento socialinei pašalpai ir kompensacijoms skirtų lėšų iš lėšų piniginei socialinei paramai administruoti skirtų lėšų skirti socialinį darbą dirbančių darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti.

Parengta pagal www.socmin.lt informaciją.



PATVIRTINTAS NAUJAS BŪSTO PRITAIKYMO NEĮGALIESIEMS FINANSAVIMO TVARKOS APRAŠAS

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. A1-560 patvirtino naują būsto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo tvarkos aprašą. [Nuoroda]

Pasibaigus Būsto pritaikymo žmonėms su negalia 2007-2011 metų programai (Žin., 2006, Nr. 73-2782, 2009, Nr. 87-3700), būsto pritaikymas neįgaliesiems finansuojamas įgyvendinant Neįgaliųjų socialinės integracijos 2010–2012 metų programos priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. A1-194 (Žin., 2010, Nr. 58-2854), 3.4 priemonę.

Neteko galios:
1. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. balandžio 19 d. įsakymas Nr. A1-111 „Dėl Bazinių būsto pritaikymo žmonėms su negalia reikalavimų, Būsto pritaikymo žmonėms su negalia poreikio vertinimo metodikos ir Būsto pritaikymo žmonėms su negalia finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 47-1822);
2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. A1-115 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. A1-111 „Dėl Bazinių būsto pritaikymo žmonėms su negalia reikalavimų, Būsto pritaikymo žmonėms su negalia poreikio vertinimo metodikos ir Būsto pritaikymo žmonėms su negalia finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 35-1681).



PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI

2013 m. rugpjūčio 22 d.
Mūsų kraštiečiai turės daugiau galimybių gydytis užsienyje
Ministrų kabinetas pritarė siūlymams į nacionalinę teisę perkelti Europos Sąjungos (ES) direktyvų nuostatas. Įsigaliojus minėtoms nuostatoms, privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems asmenims atsirastų daugiau galimybių gydytis ES ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse, o šių šalių piliečiams – naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis mūsų šalyje.

Pakeitimai, kurie turėtų įsigalioti iki šių metų spalio 25 d., yra įtvirtinti siūlomuose Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimuose. Jiems įsigaliojus, mūsų šalies apdraustieji galės vykti į minėtas valstybes, kur jiems bus suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kurių išlaidas ligonių kasos kompensuos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.
Apdraustieji Lietuvos gyventojai, gavę sveikatos priežiūros paslaugas svetur, turės ne vėliau kaip per vienerius metus kreiptis į teritorinę ligonių kasą ir pateikti prašymą kompensuoti jiems suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas. Bus galima prašyti kompensacijos ir už išduotus vaistus, medicinos prietaisus ar medicinos pagalbos priemones. Jei ligonių kasos nuspręs kompensuoti minėtų paslaugų suteikimo, vaistų ar prietaisų įsigijimo išlaidas, ši kompensacija žmogui bus pervesta ne vėliau, kaip per 30 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo. Tuo siekiama užtikrinti, kad pacientas kuo skubiau gautų reikiamas sveikatos priežiūras paslaugas ir kad šių paslaugų išlaidos būtų kuo greičiau kompensuojamos.
Siūlome atkreipti dėmesį į tai, kad minėtose šalyse suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos bus kompensuojamos tokiais pat įkainiais, sąlygomis ir apimtimi, kaip būtų kompensuojamos Lietuvoje. Tiksliau, bus kompensuojamos tik tokių sveikatos priežiūros paslaugų, kurios teikiamos ir Lietuvoje, išlaidos.

Numatyta, kad artimiausiu metu bus sukurtas nacionalinių kontaktinių centrų (NKC) tinklas, kuris užtikrins nuolatinį patikimos informacijos apie tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas teikimą pacientams. Toks centras veiks ir Lietuvoje. Jame pacientus konsultuos Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūrai tarnybos ir Valstybinės ligonių kasos specialistai. Visose ES šalyse veikiantis šių centrų tinklas padės valstybėms dalintis patirtimi, skleisti informaciją apie galimybes suteikti pacientams geriausią gydymą, naujausių technologijų naudojimą ir išlaidų už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas kompensavimą.

Tikimasi, kad įsigaliojus šiems pakeitimams pagerės mūsų šalyje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, o užsienio šalių pacientai gaus daugiau žinių apie aukštą mūsų medikų kvalifikaciją. Visa tai prisidės prie palankesnių Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos vertinimų ir mūsų šalies įvaizdžio gerinimo.

Kartu su siūlomais pakeitimais bus įtvirtinta ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo bei jų išlaidų kompensavimo užsieniečiams, gavusiems papildomą apsaugą Lietuvoje (t. y. asmenims, paprašiusiems mūsų šalyje prieglobsčio, kai dėl objektyvių priežasčių negali grįžti į savo šalį ir jiems suteikiama tarptautinė apsauga Lietuvoje), tvarka. Suvienodinus sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką su mūsų šalyje apdraustiems žmonėms galiojančia tvarka, jie galės gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir dalyvauti privalomojo sveikatos draudimo sistemoje, ko šiuo metu negali padaryti.

Dėl minėtų Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimų turi nuspręsti Seimas.

Kontaktai žiniasklaidai:
Lina Bušinskaitė
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Ryšių su visuomene skyriaus vedėja.
Tel. (8 5) 236 4105, mob. tel. 8 687 41445,
el. paštas lina.businskaite@vlk.lt



PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI

2013 m. rugpjūčio 29 d.

Europoje studijuojantis jaunimas turėtų pasirūpinti
Europos sveikatos draudimo kortele

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad mokslo metams prasidėjus studijuoti į Europos Sąjungos (ES) šalių universitetus išvykstantis Lietuvos jaunimas turėtų pasirūpinti Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK). Pagal dabar galiojančią tvarką ES aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose studijuojantys asmenys privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami valstybės lėšomis.
„Abiturientų, gavusių kvietimus studijuoti ES šalių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, sveikatos draudimas Lietuvoje pratęsiamas tik tuomet, kai teritorinei ligonių kasai (TLK) pateikiama mokymo įstaigos akademinė pažyma (originalas). Joje turi būti nurodyti studento asmens duomenys, aukštosios mokyklos pavadinimas ir mokslo metų pradžios data ar studijų laikotarpis bei studijų forma. Studentai privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami vieneriems mokslo metams, todėl pažymą iš aukštosios mokyklos ligonių kasai reikia pristatyti kiekvienais mokslo metais“, – tvirtina VLK Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjos pavaduotoja Lina Noreikienė.

Jos teigimu, vietoj minėtos mokymo įstaigos akademinės pažymos negali būti pateikiamas aukštųjų mokyklų atsiųstas kvietimas mokytis, nes jis nepatvirtina, jog asmuo tikrai yra tos aukštosios mokyklos studentas. Kartais kvietimus atsiunčia ne viena užsienio aukštoji mokykla. Studentas gali pasirinkti, kur nori studijuoti, arba visai nepriimti kvietimo.

„Jei mokslo metai aukštojoje mokykloje prasideda vėliau nei rugsėjį, reikėtų apsidrausti savarankiškai, nes kitaip nutrūks asmens privalomasis sveikatos draudimas. Beje, draustumą galima pasitikrinti VLK interneto svetainės skyrelyje „Pasitikrinkite savo draustumą privalomuoju sveikatos draudimu“, – pataria L. Noreikienė.

ESDK išduodama nemokamai. Šią kortelę gavę studentai bus garantuoti, kad gaus pagal tos šalies, kurioje studijuoja, įstatymus nustatytą būtinąją medicinos pagalbą. Jei studentui prireiktų medicinos pagalbos, jis turėtų kreiptis į valstybinei sveikatos apsaugos sistemai priklausančią gydymo įstaigą ir pateikti ESDK bei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Išvykusieji studijuoti ne į ES šalis tokios galimybės neturi. Būtinoji medicinos pagalba paprastai teikiama dėl ūmios ligos, kurią nustato gydantysis gydytojas. Gydytojas, atsižvelgęs į paciento buvimo ES šalyje trukmę, suteikia tokią būtinąją medicinos pagalbą, kad pacientui nereikėtų dėl medicininių priežasčių anksčiau laiko grįžti į šalį, kurioje jis buvo apdraustas.

Svarbu žinoti, kad ESDK negarantuoja medicinos paslaugų išlaidų apmokėjimo, jei studentas kreipiasi į gydymo įstaigą, nepriklausančią valstybinei tos šalies sveikatos sistemai. Ši kortelė neužtikrina ir priemokų (mokesčių) bei transportavimo išlaidų kompensavimo, jei dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos užsienyje tenka vykti namo, taip pat negarantuoja planinės sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo.

Šalys, kuriose galioja ESDK

● Europos Sąjungos šalys:
Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Kroatija, Latvija, Lenkija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija.
● Europos ekonominės erdvės šalys:
Lichtenšteinas, Islandija, Norvegija.
● Šveicarijos Konfederacija.

Kaip gauti ESDK?

Minėta ESDK išduodama tik apdraustojo prašymu, kurį TLK galima pateikti pačiam arba per įgaliotąjį asmenį paštu, faksu ar elektroniniu paštu. Elektroninį prašymo blanką ir reikiamą informaciją galima rasti TLK bei VLK (adresas – www.vlk.lt, skyrelis „Tarptautinis bendradarbiavimas“) interneto svetainėse.

ESDK išduodamos TLK arba jų padaliniuose (savivaldybėse dirba TLK atstovai) per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo. Svarbu atminti, kad kortelę išduoda ta TLK, kuriai pateikiamas prašymas. Jį teikiant būtina nurodyti miestą, kuriame norite atsiimti ESDK, o atsiimant kortelę reikia pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

ESDK gali atsiimti ir kitas asmuo. Jis privalo pateikti prašymo originalą, jei šis buvo pateiktas faksu ar elektroniniu paštu (prašyme turi būti nurodyta, kad jis yra įgaliotas atsiimti kortelę), savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei asmens, kuriam išduodama kortelė, tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją. Jei kortelę atsiima prašyme nenurodytas įgaliotasis asmuo, jis turi pateikti įgaliojimą atsiimti kortelę, savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir apdraustojo, kuriam išduodama kortelė, asmens dokumento kopiją.


Rūpimus klausimus galima pateikti el. pašto adresu info@vlk.lt arba ligonių kasų informacijos telefonu 8 700 88888.

Kontaktai žiniasklaidai:
Lina Bušinskaitė
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Ryšių su visuomene skyriaus vedėja
Tel. (8 5) 236 4105, mob. tel. 8 687 41445,
el. paštas lina.businskaite@vlk.lt



Naujienos

LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBINIŲ ŠALPOS IŠMOKŲ ĮSTATYMO 4, 13 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2011 m. d. Nr.
Vilnius

(Žin., 1994, Nr. 96-1873; 2005, Nr. 71-2556; 2008, Nr. 19-676)


1 straipsnis. 4 straipsnio 2 dalies pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šalpos išmokoms administruoti skiriama iki 4 procentų šioms išmokoms mokėti skirtų lėšų. Konkretų skiriamų lėšų procento dydį iki biudžetinių metų pradžios nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Šalpos išmokoms administruoti panaudojama ne didesnė lėšų suma nei nustatytas šalpos išmokoms administruoti skiriamų lėšų procento dydis nuo panaudotų lėšų išmokoms mokėti.“
2 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų dydžiai
1. Slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos apskaičiuojamos, atitinkamą bazinės pensijos (toliau šiame straipsnyje vadinama – BP) dydį dauginant iš koeficiento (K), kuris lygus 0,85.
2. Slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos (SK) apskaičiuojamos pagal formulę: SK = 2,5 BP x K.
3. Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos neįgaliems vaikams, kuriems nustatytas sunkus neįgalumas, ir šio įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytiems asmenims, netekusiems 75–100 procentų darbingumo (PK1), apskaičiuojamos pagal formulę: PK1 = 1 BP x K.
4. Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos neįgaliems vaikams, kuriems nustatytas vidutinis neįgalumas, šio įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytiems asmenims, netekusiems 60–70 procentų darbingumo, ir šio įstatymo 11 straipsnio 4 punkte nurodytiems asmenims (PK2) apskaičiuojamos pagal formulę: PK2 = 0,5 BP x K.“

3 straipsnis. 14 straipsnio 2 dalies pakeitimas
Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos šio įstatymo 11 straipsnio 3 punkte nurodytiems neįgaliesiems, netekusiems 75–100 procentų darbingumo, ir šio įstatymo 11 straipsnio 4 punkte nurodytiems neįgaliesiems nuo 2005 m. liepos 1 d. skiriamos ir mokamos 1,5 bazinės pensijos dydžio, o nuo 2007 m. sausio 1 d. – šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio.“

4 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
1. Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
2. Pagal šį įstatymą perskaičiuojamos ir iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos.


Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

NAUJOVĖS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ SRITYJE 2009 METAIS
________________________________________
Valstybines socialinio draudimo pensijas galės gauti naujos apdraustųjų grupės: šie apdraustieji nuo 2009 m. sausio 1 d. privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu.
Sukakus senatvės pensijos amžių ar tapus neįgaliais, valstybines socialinio draudimo pensijas galės gauti asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, sportininkai, atlikėjai, ūkininkai ir jų partneriai, jeigu jie bus įgiję bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą šiai pensijai gauti. Šiems asmenims mirus, valstybines socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijas galės gauti jų našliai (našlės) ir našlaičiai. Minimalaus pensijų socialinio draudimo stažo reikalavimai atitinkamai valstybinei socialinio draudimo pensijai nesikeičia:

1) senatvės pensijai - bent 15 metų pensijų socialinio draudimo stažas;

2) netekto darbingumo (invalidumo) pensijai – minimalaus stažo reikalavimai (nuo 2 mėnesių iki 15 metų) priklauso nuo asmens amžiaus darbingumo lygio nustatymo dienai;

3) našlių ir našlaičių pensijai - minimalaus stažo reikalavimai (nuo 2 mėnesių iki 15 metų) priklauso nuo mirusiojo asmens amžiaus.

!!! Svarbu paminėti, kad pereinamuoju laikotarpiu (2009 ir 2010 metais) naujos pensijų socialiniu draudimu apdraustųjų grupės mokės (už juos bus mokamos) sumažinto, lyginant su kitais apdraustaisiais, tarifo socialinio draudimo įmokas (išsamiau informaciniame pranešime apie Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimus nuo 2009 m. sausio 1 d.). Tad, vadovaujantis proporcingumo kriterijais, jų 2009 ir 2010 metais gautos pajamos, nuo kurių bus apskaičiuotos ir sumokėtos sumažinto tarifo pensijų socialinio draudimo įmokos, bus perskaičiuojamos proporcingai šioms įmokoms. Tai turės įtakos nustatant asmens teisę į atitinkamą valstybinę socialinio draudimo pensiją bei apskaičiuojant šios pensijos dydį.

Sukakusiems senatvės pensijos amžių neįgaliems asmenims suteikta galimybė gauti didesnę valstybinę socialinio draudimo pensiją.
Siekiant, kad nesumažėtų iki senatvės pensijos amžiaus sukakties gautos valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijos dydis, asmenims, kurie senatvės pensijos amžių sukaks (sukako) netekto darbingumo (invalidumo) pensijos gavimo laikotarpiu, nuo 2009 m. sausio 1 d. jų pasirinkimu:

- bus toliau tęsiamas iki senatvės pensijos amžiaus sukakties paskirtos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos mokėjimas;

- arba skiriama senatvės pensija.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniai skyriai ir Užsienio išmokų tarnyba iki 2009 m. liepos 1 d. nustatys, ar asmeniui naudinga gauti toliau netekto darbingumo (invalidumo) pensiją ir raštu pasiūlys kreiptis dėl šios pensijos mokėjimo. Jeigu asmuo kreipsis dėl netekto darbingumo (invalidumo) pensijos mokėjimo iki 2009 m. gruodžio 31 d., ši pensija bus išmokėta nuo 2009 m. sausio 1 d.

Siekiant sušvelninti finansinės krizės pasekmes savalaikiam socialinio draudimo išmokų mokėjimui:
1) laikinai – vieneriems metams (iki 2010 m. sausio 1 d.) – atidėta nauja valstybinių socialinio draudimo pensijų apskaičiavimo tvarka, kuri turėjo įsigalioti nuo 2009 m. sausio 1 d. Tai reiškia, kad ir po 2009 m. sausio 1 d. šios pensijos bus apskaičiuojamos taip pat, kaip jos buvo apskaičiuojamos iki tol: atsižvelgiant į stažą, įgytą iki 1994 m. sausio 1 d., ir darbo užmokestį, gautą 1984-1994 metų laikotarpiu, bei į stažą, įgytą po 1994 m. sausio 1 d., ir po šios datos turėtas draudžiamąsias pajamas, nuo kurių buvo mokėtos valstybinio pensijų socialinio draudimo įmokos;

2) 2009 metais bus išmokama pusė dirbusiems pensininkams apskaičiuotos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų nepriemokų sumos, kitą šios sumos dalį išmokant 2010 metais birželio mėnesį. Kaip ir buvo numatyta, 2009 metais šios nepriemokos bus apskaičiuotos dviem 1995-2002 metais dirbusių valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų gavėjų grupėms: asmenims, kurie 2008 m. sausio 1 d. buvo sukakę 65 ir daugiau metų, ir asmenims, kurie 2008 m. sausio 1 d. buvo jaunesni nei 65 metų. Pirmajai asmenų grupei senatvės ir invalidumo pensijų nepriemokos bus išmokamos 2009 metų birželio mėnesį, antrajai – 2009 metų gruodžio mėnesį. Jeigu apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma neviršys 100 litų, bus išmokėta viso dydžio apskaičiuota suma. Tačiau, jei asmeniui apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma viršys 100 litų, bus išmokėta 50 procentų asmeniui apskaičiuotos sumos, kitą šios sumos dalį išmokant 2010 metų birželio mėnesį. Tokia pat tvarka bus taikoma išmokant valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų nepriemokas už mirusius asmenis (išskyrus tuos, kurie mirė iki įstatymo įsigaliojimo, tai yra, iki 2008 m. sausio 1 d. Kaip ir buvo numatyta, už mirusius iki 2008 m. sausio 1 d. senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjus šių pensijų nepriemokos bus išmokėtos 2010 metų gruodžio mėnesį).

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija
NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKOS SKAIČIUOKLĖ
________________________________________
Lietuvos darbo biržos svetainėje patalpinta skaičiuoklė, kuri padės nustatyti, ar asmuo gali pretenduoti į nedarbo socialinio draudimo išmoką (NSDI). Tai nauja paslauga, sukurta tam, kad ieškantis darbo žmogus galėtų greičiau ir patogiau rasti atsakymą į tokius klausimus, kaip antai: ar man mokės nedarbo socialinio draudimo išmoką, kada ji bus paskirta ir kada turėčiau ją gauti, nuo priklauso išmokos paskyrimo laikas ir terminas.

Skaičiuoklėje taip pat išvardintos pagrindinės priežastys, dėl kurių išmokos mokėjimas gali būti atidėtas. Netekusius darbo asmenis dažniausia domina, ar jie gaus nedarbo socialinio draudimo išmoką, jei buvo atleisti šalių susitarimu, savo noru, darbdavio iniciatyva, dėl bankroto ir pan.

Skaičiuoklę darbo biržos interneto svetainėje rasite pasinaudoję nuoroda:
http://www.ldb.lt/Informacija/PatarimaiIeskantiemsDarbo/Puslapiai/nedarbo_ismoka.aspx
NUSTATYTAS DIDESNIS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIU NEAPMOKESTINAMASIS PAJAMŲ DYDIS NEGALIĄ TURINTIEMS GYVENTOJAMS
________________________________________
Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymą (projektas Nr. XIP-320 (2). Priimtomis įstatymo pataisomis numatyta, kad asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) - 800 litų.

Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, ar asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD - 600 litų. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD dydį, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų.

2009 M. DRAUDŽIAMOSIOS PAJAMOS – 1488 LITAI
________________________________________
2008 m. gruodžio 30 d. Vyriausybės posėdyje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu buvo patvirtintas kitų metų draudžiamųjų pajamų dydis. Jis nesikeičia, lieka 1488 Lt, koks buvo nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. Tačiau šį dydį būtina patvirtinti ne rečiau kaip kartą per metus iš naujo tam, kad skiriant „Sodros“ pensijas ir pašalpas po sausio 1 d. būtų galima apskaičiuoti jų dydį remiantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu.

Einamųjų metų draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos patvirtintą metodiką, atsižvelgiant į atitinkamų metų ar atitinkamo metų laikotarpio Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas ir išlaidas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija.
Naujienos

UŽIMTUMUI SKATINTI SKIRTA BEVEIK 37 MLN. LITŲ
________________________________________
Siekiant sumažinti didėjančią bedarbystę, skubos tvarka parengtas projektas gyventojų užimtumui skatinti. Ši priemonė padės nedirbantiems asmenims sugrįžti į darbo rinką, neprarasti darbinių įgūdžių ir lengviau užsidirbti pragyvenimui.

Lietuvos darbo biržos parengtam projektui įgyvendinti bus panaudota beveik 18,5 mln. litų – iš jų 15,7 mln. litų Europos socialinio fondo ir 2,8 mln. litų Užimtumo fondo lėšų. Be to, prie šios užimtumo skatinimo programos prisidės ir savivaldybės. Jos skirs daugiau nei 18 mln. litų.

„Tokio projekto įgyvendinimas sumažins socialinę įtampą“, - įsitikinęs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėjas Albertas Šlekys.

Jo teigimu, projekte galės dalyvauti bedarbiai ir apie atleidimą iš darbo įspėti darbuotojai. Nedarbą patyrusiems gyventojams bus sudarytos galimybės palaikyti turimus ar atstatyti prarastus darbo įgūdžius, o bedarbiams, gaunantiems nedarbo išmoką, jos gavimą atidėti ir pakeisti realiu darbo užmokesčiu.

Norintieji gauti tokią paramą turės dalyvauti laikino užimtumo rėmimo priemonėje – viešuosiuose darbuose. Taip jiems bus garantuojamas pajamų šaltinis. Viešuosiuose darbuose dalyvauti galės per 15 tūkst. bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo gyventojų.

Tai yra pirmasis laikino užimtumo skatinimo programos įgyvendinimo etapas, kuris prasidės jau šį mėnesį.

Patikslinus ir išplėtus viešųjų darbų organizavimo sąlygas, galimybes darbdaviams įsitraukti į šį procesą ir įsigaliojus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotoms Užimtumo rėmimo įstatymo pataisoms, vėliausiai liepą turėtų prasidėti antrasis projekto etapas. Jam įgyvendinti taip pat bus skirta didelė pinigų suma iš Europos socialinio ir Užimtumo fondų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija
PATEIKTOS PATAISOS DĖL SKIRIAMOJO ŽENKLO ,,NEĮGALUSIS“ PAGAL STANDARTINĮ BENDRIJOS MODELĮ IŠDAVIMO TVARKOS
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Jonas Dagys pateikė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-440. Nutarta projektui po pateikimo pritarti ir pradėti jo svarstymo procedūrą. Pagrindiniu komitetu šiam projektui svarstyti paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomais – Biudžeto ir finansų, bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – balandžio 9 d.

Įstatymo projekto tikslas – suteikti teisę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ar jos įgaliotoms institucijoms nustatyti asmenis, turinčius teisę naudoti skiriamąjį ženklą ,,Neįgalusis“, ir neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės ir dokumento, patvirtinančio teisę naudoti skiriamąjį ženklą ,,Neįgalusis“, išdavimo tvarką.

Pasak pranešėjo, siekiant įgyvendinti 1998 m. birželio 4 d. Tarybos rekomendaciją dėl neįgaliųjų automobilių statymo kortelių, dabar ministerija negali patvirtinti Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo, nes jokiais teisės aktais ministerijai nėra pavesta patvirtinti neįgaliųjų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarką.

1998 m. birželio 4 d. Tarybos rekomendacija 98/376/EB dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelių siekiama užtikrinti, kad valstybės narės pradėtų išduoti neįgaliesiems automobilių statymo korteles pagal standartinį Bendrijos modelį. Turintys šią standartinę automobilių statymo kortelę neįgalieji gali statyti automobilius neįgaliesiems skirtose vietose toje valstybėje narėje, kurioje jie tuo metu yra. Valstybėms narėms siūloma pripažinti kitų valstybių narių išduotas korteles.

MINISTERIJA SIEKS, KAD SOCIALINĖS PASLAUGOS PASIEKTŲ REIKIAMUS ŽMONES
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pritaria Valstybės kontrolės auditorių pateiktoms išvadoms, kuriose teigiama, kad šalies gyventojai negauna visų reikiamų socialinių paslaugų, o už tas pačias lėšas jų galima suteikti kur kas daugiau.

„Siekiant pagerinti socialinių paslaugų kokybę ir kad ministerijai pavaldžios institucijos bei savivaldybės tikslingai panaudotų valstybės pinigus, sudaryta ekspertų grupė nustatys aiškius vertinimo kriterijus ir sukurs metodiką, kuria vadovaujantis bus gerinama šių paslaugų kokybė“, - sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys.

Šiandien Valstybės kontrolės išplatintame pranešime spaudai rašoma, kad dabar galiojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta, kiek lėšų savivaldybės privalo skirti socialinėms paslaugoms teikti. Todėl dalį iš valstybės biudžeto gautų ir nepanaudotų lėšų šios institucijos vėliau savo nuožiūra perskirsto kitai socialinei paramai.

Atlikusi socialinių paslaugų auditą Valstybės kontrolė konstatavo, kad yra būdų racionaliau naudoti lėšas, kurias savivaldybės gauna socialinės rizikos šeimų priežiūrai ir asmenų su sunkia negalia globai. Be to, kai kurios savivaldybės dėl lėšų stokos gali nebeteikti dalies paslaugų.

Auditoriai siūlo socialinės globos įstaigas perduoti savivaldybėms, nes tai leistų supaprastinti valdymą, ekonomiškiau ir efektyviau naudoti lėšas. Apskričių socialinės globos įstaigoms išlaikyti asignavimai turėjo būti sumažinti beveik 5 mln. litų. Pabrėžiama, kad ne visos savivaldybės atsakingai teikia informaciją apie socialines paslaugas, neinformuoja apie skyrimo tvarką ir jas teikiančias įstaigas.


ARTĖJA PASAULINĖ SVEIKATOS DIENA
2009 m. balandžio 7 d. pasaulis 61-ą kartą minės Pasaulinę sveikatos dieną. Šių metų šūkis – „Gelbėkime gyvybes. Užtikrinkime ligoninių saugumą ekstremaliose situacijose“. Pagrindinė šios dienos idėja – atkreipti visuomenės dėmesį į sveikatos apsaugos sistemos stiprinimo svarbą, gydymo įstaigų bei jose dirbančių specialistų vaidmenį saugant žmonių sveikatą įvairių krizių metu.

Pasaulinė sveikatos diena – tai galimybė informuoti visuomenę apie globalius sveikatos apsaugos prioritetus. Šiais metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir jos partneriai akcentuos finansinių investicijų į sveikatos sistemos infrastruktūrą, sugebančią užtikrinti nepertraukiamą ir neatidėliotiną medicinos pagalbą jos laukiantiems žmonėms, svarbą. Gydymo įstaigos kviečiamos kurti vidines specialiąsias ekstremalių situacijų valdymo sistemas.

Visoje planetoje Pasaulinę sveikatos dieną vyks renginiai, skirti informavimui apie PSO politiką ir strategiją, sveikatos sistemos iššūkių analizei, žmonių gyvybių gelbėjimo ir medicinos pagalbos aktualijoms.

Pasaulio sveikatos organizacijos biuras Lietuvoje
Vilniaus g. 33, 304 kab.
tel. (8 5) 212 6743
el. paštas: ltwho@sam.lt

SIŪLOMA SUGRIEŽTINTI INVALIDUMO NUSTATYMO TVARKĄ
________________________________________
Pensininkai įžvelgia gydytojų nesąžiningumą nustatant neįgalumą darbingo amžiaus žmonėms, kurių socialinėms išmokoms valstybė skiria vis daugiau lėšų. Įvertinus ženklų neįgaliųjų skaičiaus didėjimą, skatinama atlikti šios srities auditą.

Tokį siūlymą antradienį socialinės apsaugos ir darbo ministrui Rimantui Jonui Dagiui pateikė susitikime dalyvavę Pensininkų reikalų tarybos nariai.

„Galvosime, kaip sugriežtinti neįgalumo nustatymo tvarką, privalome gerinti priežiūros sistemą. Jei situacija negėrės, tai socialinio draudimo biudžetas nepakels tokių išmokų“, - kalbėjo ministras R.J.Dagys.

Siekiant sustiprinti laikinojo nedarbingumo skyrimo kontrolę ir didinti socialinio draudimo lėšų panaudojimo efektyvumą, socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu jau sudaryta tarpžinybinė darbo grupė. Jai pavesta iki 2009 metų liepos 1 d. parengti siūlymus, kaip pagerinti laikinojo nedarbingumo nustatymo kontrolę. Darbo grupės rekomendacijos bus pateiktos Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijoms.

Beje, panašaus pobūdžio mokslinis tyrimas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu buvo atliktas 2007 metais. Tuomet konstatuota, kad sumažėjo kasmet naujai į neįgalumo sistemą ateinančių darbingo amžiaus asmenų augimo tempai.

Atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas nuo 2008 m. liepos 1 d. buvo sugriežtinti specialiųjų poreikių vertinimo kriterijai.

Tyrėjų grupė taip pat pasiūlė organizuoti nuolatinius, periodinius neįgalumo vertinimą atliekančių darbuotojų mokymus, siekiant, kad jie vienodai suprastų ir taikytų patvirtintus kriterijus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija
Naujienos

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA INFORMUOJA APIE PARAMĄ ŠEIMOMS
________________________________________
2009-02-13
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viena prioritetinių veiklos krypčių – šeimos instituto stiprinimas. Tačiau šeimos neretai naudojasi tik viena kita valstybės paramos rūšimi, nežino apie priklausančias socialines ar socialinio draudimo išmokas, jų dydžius.

Šiuo metu šeimos, auginančios vaikus ar jų besilaukiančios, gali gauti tokią paramą:

Valstybinio socialinio draudimo išmokos

Motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, kurią sudaro 100 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio (kompensuojamas DU – apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos, turėtos 9 paeiliui einančius mėnesius, buvusius prieš atostogų pradžios mėnesį, suma. Jis negali viršyti draudžiamųjų pajamų (1488 Lt) penkių dydžių sumos).
Motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks 12 mėn. (100 proc. kompensuojamo DU).
Motinystės (tėvystės) pašalpą nuo 1 m. iki 2 metų (85 proc. kompensuojamo DU)
Tėvystės pašalpą 1 mėn. (100 proc. kompensuojamo DU).
Valstybinės socialinės išmokos

Jei nėščia moteris neturi teisės gauti valstybinio socialinio draudimo motinystės pašalpos nėštumo (gimdymo) laikotarpiu, ji gali kreiptis į savivaldybę dėl vienkartinės 2 bazinės socialinės išmokos dydžių (toliau – BSI) išmokos (260 Lt).
Vienkartinė išmoka gimus vaikui ar įsivaikinus vaiką yra 11 BSI dydžio (1430 Lt).
Šeimoje, kurioje auga 1 ar 2 vaikai, kiekvienam vaikui iki 3 metų skiriama 0,75 BSI dydžio išmoka (97,5 Lt). Nuo 3 iki 18 metų, o jei mokosi – iki 21 m. priklauso 0,4 BSI dydžio išmoka (52 Lt). Jei šeimoje auga 3 ir daugiau vaikų, iki 3 metų kiekvienas gauna 1,1 BSI dydžio išmoką (143 Lt), nuo 3 iki 18 metų, jei mokosi – iki 24 m. gauna 0,75 BSI dydžio išmoką (97,5 Lt).
Išmoka priklauso ir privalomosios tarnybos kario vaikui – 1,5 BSI dydžio (195 Lt).
Globos (rūpybos) išmoka vaikui – 4 BSI dydžiai (520 Lt). Jei globojamas vaikas gauna našlaičių pensiją ir alimentus, globos (rūpybos) išmoka lygi skirtumui tarp 4 BSI dydžių ir gaunamos našlaičių pensijos ir (ar) alimentų dydžio.
Globos (rūpybos) išmoka vaikui šeimynose – 8 BSI dydžiai (1040 Lt).
Globos (rūpybos) išmoka vaikui, gyvenančiam bendrojo lavinimo mokyklos ar profesinės mokyklos bendrabutyje – 2 BSI dydžių (260 Lt).
Vienkartinė išmoka įsikurti asmeniui, kuriam iki pilnametystės buvo nustatyta globa (rūpyba) sudaro 50 BSI dydžių (6500 Lt), jei 18 metų jis sukako iki 2009 m. sausio 1 d., jei 18 metų asmuo sukako po 2009 m. sausio 1 d.– 75 BSI dydžius (9750 Lt).
Jei vidutinės šeimos pajamos 1 asmeniui per mėnesį mažesnės nei 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (525 Lt), galima gauti paramą mokinio reikmenims įsigyti (120 procentų BSI dydžio (156 Lt) suma vienam mokiniui per kalendorinius metus), taip pat gali būti skirtas nemokamas maitinimas mokykloje.
Kita parama

Turintiems vaikų taikomas papildomasis neapmokestinamųjų pajamų dydis. Auginant vieną vaiką taikomas 100 litų PNPD, du vaikus – 300 Lt, tris vaikus – 500 Lt. Už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką – dar plius 200 Lt. Tas pats taikoma ir auginant įvaikius.
Studentai turi teisę gauti 3 BSI dydžių socialinę stipendiją, jei augina vaiką (vaikus); yra iš šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų, kurie mokosi bendrojo lavinimo, profesinėse ir aukštosiose mokyklose; yra iš nepasiturinčių šeimų arba turi teisę gauti piniginę socialinę paramą.
Užmokestis už vaiko išlaikymą darželiuose mažinamas 50 proc., jei vaikas turi tik vieną iš tėvų, jei šeima augina tris ir daugiau vaikų, jei tėvas atlieka tikrąją karinę tarnybą, jei vaikas auga moksleivių ar studentų šeimoje, kurioje vienas iš tėvų mokosi mokymo įstaigos dieniniame skyriuje.
Norint gauti valstybinio socialinio draudimo išmokas, reikia būti apdraustu atitinkamomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis. Plačiau teirautis „Sodros“ teritoriniuose skyriuose arba informaciniu telefonu 8 700 700 80. Dėl socialinių išmokų reikia kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, dėl socialinės stipendijos – į mokymosi įstaigą.

Socialinės apsuagos ir darbo ministerijos informacija